Tūkstantmečio mokyklos I
2023 26 birželio 2026-03-27 15:11Tūkstantmečio mokyklos I
Projekto Nr. 10-011-P-0001
Projekto trukmė 2023 m. gegužės 11 d. – 2025 m. birželio 30 d.
Projekto vertė 113 376 623,67 Eur
Finansavimo suma 112 705 422,13 Eur
Projektas „Tūkstantmečio mokyklos I“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Projekto tikslas – sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo (-si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti Lietuvos savivaldybėse. Šiuo projektu įgyvendinama dalis „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programos: vykdomos veiklos 22 Lietuvos savivaldybėse ir 93 mokyklose (TŪM programos I srautas).
Projekto veiklos:
1) mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas;
2) infrastruktūros kūrimas, plėtra ir atnaujinimas;
3) mokyklų veiklos tobulinimas keturiose srityse: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas, STEAM ugdymas;
4) konsultavimas, rekomendacijų ir analizių rengimas;
5) projekto veiklų sklaida (viešinimo ir komunikacijos veiklos). Projekto tikslinė grupė – bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai.
Projekto tikslinės grupės – bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojai, jų vadovai, mokiniai ir mokyklų bendruomenės.
Šiaulių universitetinės gimnazijos yra projekto partnerė ir įgyvendina 1-3 punkte numatytas veiklas: stiprina mokytojų ir mokyklų vadovų kompetencijas, įgyvendina ugdymo veiklas mokiniams, atnaujina ir kuria naują mokyklų infrastruktūrą.
Europos socialinio fondo agentūra yra projekto vykdytoja, kuri įgyvendina konsultavimo, rekomendacijų ir analizių rengimo bei komunikacijos veiklas (įvardintas 4-5 punkte).
Siekiami rezultatai
1) Padidėjusi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu bent pagrindinį lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis;
2) Padidėjusi PUPP metu bent pagrindinį matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis;
3) Sumažėjusi bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis;
4) Padidėjęs vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose;
5) Sumažėję mokinių pasiekimų atotrūkiai tarp projekte dalyvavusių savivaldybių teritorijose esančių mokyklų.
Mokytojų kompetencijų stiprinimui Šiaulių universitetinės gimnazijos tūkstantmečio mokyklų programoje numatytas „Diferencijuoto ir individualizuoto ugdymo modelio praktinis diegimas mokykloje”.
Šia sritimi mokytojų kompetencijų stiprinimas vyksta nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. kur organizuoti techniniai mokymai. 2023 m. rugpjūčio 29 d. vyko mokymai „Diferencijavimo ir individualizavimo modelių taikymas naudojant internetinę individualaus ugdymo valdymo sistemą, užpildytą dalykiniu ir tarpdalykiniu turiniu su integruotu individualių mokymo(si) planų ir individualios pažangos stebėsenos galimybėmis”. 2023 m. rugpjūčio 30 d. dalyvavome mokymuose „Moksleivių diagnostika ir asmeninių mokymosi planų sudarymas su internetine individualizuoto ugdymo valdymo sistema: lietuvių k., matematika, anglų k., integruoti socialiniai ir gamtos mokslai”. Vyksta nuolatinės dalykinės konsultacijos matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos ir gamtos mokslų mokytojams. 2023 m. rugsėjo 5 d. organizuoti techniniai mokymai moksleiviams. 2023 m. rugsėjo 29 d. techniniai mokymai mokytojams.
ŠU gimnazijos mokytojai vyko į mokyklą „Forvardas” šešėliavimo vizitui.
Ši mokykla 100 % individualizuoja ugdymo procesą. Džiaugiamės ir didžiuojamės savo mokytojais, ieškančiais naujų būdų ir metodų, padedančių pasiekti aukščiausias žvaigždes.
Pažintinis vizitas organizuotas įgyvendinant Tūkstantmečio mokyklų programą diegiant diferencijuotą ir individualizuoto ugdymo modelį gimnazijoje!
2023-11-17
Įsibėgėja „Tūkstantmečio mokyklos I“ programos įgyvendinimas. Gimnaziją pasiekė pirmieji pirkiniai! Įsigijome net 60 nešiojamų kompiuterių ir 3 mobiliąsias įkrovimo spintas. Nešiojami kompiuteriai bus naudojami įvairių dalykų pamokose, ugdymo proceso diferencijavimui ir individualizavimui, projektinių darbų ir kitų veiklų atlikimui. Mobiliosios nešiojamų kompiuterių pakrovimo spintos užtikrins lengvą bei patogų kompiuterių pervežimą iš vieno kabineto į kitą. Tikimės, kad įgyta įranga, priemonės sudarys sąlygas aktyviai mokytojų ir mokinių veiklai, padidins mokinių mokymosi motyvaciją, padės mokiniams siekti geresnių mokymosi rezultatų.
Kviečiame dalyvauti Savanorių klubo teikiamose lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, rusų kalbos, fizikos, chemijos, biologijos, istorijos, geografijos konsultacijose. Reikalinga išankstinė registracija https://shorturl.at/hstBJ
Užsiregistravus informaciją apie konsultacijos laiką ir vietą atsiųsime į TAMO dienyną.
Laukiame Jūsų!
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. „Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.
ŠU gimnazijoje I-II klasių lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos pamokose lankėsi mokytojai konsultantai, kurie kartu su ŠUG mokytojais vedė pamokas, taikydami individualizuoto ugdymo turinio valdymo ir pažangos stebėjimo platformą Scoolsy.
Džiaugiamės galėdami inovatyviai papildyti ugdymo turinį!
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. „Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.
Tobulėja IT sprendimai mokykloms, tobulėjame ir mes. Mokykla iš TŪM lėšų įsigijo 12 vienetų išmaniųjų ekranų. Plėtodami naujas technologijas mokytojai dalyvavo mokymuose, tyrinėjo įvairias programinės įrangos galimybes bei mobiliųjų įrenginių panaudojimą. Svarbu buvo ir kolegų bendradarbiavimas bei patirties mainai. Mokytojai, jau dirbantys su išmaniaisiais ekranais, dalijosi savo įžvalgomis, gerąja praktika. Tai leis išmaniuosius ekranus efektyviai panaudoti mokymo procese.
Respublikinio festivalio-konkurso „Daina LT“ renginių ciklas prasidėjo! Lietuviškos dainos sąspietis! Švenčiant 34-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos metines, į Šiaulių universitetinės gimnazijos kiemelį sugūžėjo draugai iš Šiaulių miesto mokyklų. Švęskime mūsų laisvės gimtadienį iškilmingai, smagiai ir kartu! Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis. „Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.
Įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklos I“ projektą, Balandžio 4-5 dienomis, dvidešimt keturi skirtingų Šiaulių mokyklų pedagogai turėjo išskirtinę galimybę dalyvauti projekte „STEAM mokytojų (9-12 klasių) mokymai, skirti susipažinti su tyrinėjimu ir eksperimentais grįstu STEAM ugdymu“. Mokymai vyko Vytauto Didžiojo universiteto STEAM didaktikos centre.
Dviejų dienų mokymus vedė įvairių sričių STEAM specialistai: prof. V. Mildažienė, doc. L. Ragelienė, vyresn. mokslo darbuotoja E. Krokaitė-Kudakė, dr. E. Ščiglinskas. Mokymų metu organizuoti praktiniai STEAM mokymai, mokytojai supažindinti su mokslinio ir projektinio tyrimo metodais. Taip pat aplankė KTU inžinerinį licėjų, kur direktoriaus pavaduotoja bei VDU STEAM didaktikos centro darbuotoja A. Plungienė pasidalino patirtimi apie inžinerinio ugdymo privalumus ir iššūkius, taikant STEAM principus mokykloje.
Mokymai buvo orientuoti į praktinio pobūdžio veiklas, jų metu mokytojai aptarė STEAM ugdymo sampratą bei svarbą, vyko diskusijos, buvo atliekamos grupinės užduotys. Pedagogai parsivežė idėjų, kaip įtraukti STEAM elementus į pamokas ir gilinti mokinių tyrinėjimo bei eksperimentavimo įgūdžius.
Šių metų balandžio 23 d. Šiaulių universitetinė gimnazija pakvietė miesto mokytojus į metodinę dieną „Diferencijuoto ir individualizuoto ugdymo modelio diegimas mokykloje.“ Šios dienos tikslas – pasidalinti gerąja patirtimi, siekiant diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo turinį pamokose, pristatyti taikomus ugdymo metodus ir priemones.
Gimnazijos direktorė Inga Žemaitienė, pradėdama renginį, kalbėjo, kad Šiaulių universitetinė gimnazija yra viena iš Tūkstantmečio mokyklų Šiauliuose. Dalyvavimas šiame projekte sudaro sąlygas ieškoti, išbandyti ir taikyti naujus mokymo(si) metodus bei priemones. „Vienas svarbiausių uždavinių mokyklai ir mokytojui yra sudaryti tokias ugdymo sąlygas, kad kiekvienas vaikas patirtų mokymosi sėkmę. Kaip žinome, kiekvieno vaiko sėkmės receptas yra skirtingas ir vieno metodo pritaikymas visai klasei netinka. Tad diferencijuoto ir individualizuoto modelio diegimas yra viena iš tų inovacijų, kur taikydamas skaitmenines priemones ir turinį mokytojas gali nustatyti esamą mokinių žinių lygį ir pagal tai pritaikyti ugdymo turinį kiekvienam,“ – teigė direktorė.
Metodinės dienos dalyviai buvo pakviesti stebėti atvirų pamokų, kurias vedė gimnazijos anglų kalbos, lietuvių kalbos ir matematikos mokytojai, taikydami mokinių savarankiško mokymosi platformą Scoolsy ir kitus ugdymo metodus ir priemones. Antroji renginio dalis buvo skirta eksperto paskaitai ir patarimams. Interaktyvų pranešimą „Individualizuotos pamokos transformacijos – mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas per savivaldų mokymąsi“ skaitė ir gerąja patirtimi dalijosi Švietimo konsultantė, skaitmeninio turinio kūrėja, lektorė, mokytoja Julija Glinskė.
Po ilgų diskusijų ir refleksijos mokytojai skirstėsi kiekvienas savaip atsakęs į klausimą „Ką vaikas turi gebėti, kad mokėtų mokytis?“ ir numatęs vieną tikslą, kurį dar gali pasiekti iki vasaros…
Birželio 10 d. ŠU gimnazijoje vyko renginių ciklo „Daina.LT” organizuojami mokymai „Kaip sukurti muzikos kūrinį ištransiliuojantį videoklipą?”, skirti respublikos gimnazistams bei mokytojams.
Mokymų turinys sufokusuotas į rudenį vyksiantį muzikos ir audiovizualinio meno konkursą „Daina.LT – liaudies dainos vizualizacija”. Mokymų metu dalyviai gavo tiek teorinių, tiek praktinių žinių apie muzikinio videoklipo kūrimo procesą, režisavimą, kinematografiją, montažą, filmavimą, liaudies dainų modernizavimo galimybes, etninių muzikinių tradicijų ištransliavimą, interpretavimą ir kt.
Mokymus vedė lektorės:
Ilona Balsytė – teatro ir kino aktorė, pedagogė, LMTA Teatro ir kino fakulteto dekanė, jau 6 kartus vykusio konkurso „Daina.LT” komisijos pirmininkė;
Ramunė Čekuolytė – kino dailininkė, režisierė, scenaristė, LMTA Teatro ir kino fakulteto lektorė, dramos terapijos asociacijos įkūrėja;
Dr. Rasa Stoškuvienė – atlikėja, modernizuoto folkloro kūrėja, konkurso „Daina.LT” organizatorė, ŠU gimnazijos muzikos mokytoja ekspertė.
Mokymų metu gimnazistai kartu su mokytojais pabandė sukurti pasirinktos dainos mini videoklipą, laikantis duotų, profesionaliam videoklipui būtinų gairių. Rezultatai džiugino tiek kūrėjus, tiek lektores.
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis. „Tūkstantmečio mokyklų“ programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.
Vidinės sekcijos tekstGegužės 22 d. mūsų gimnazijoje vyko edukacinis renginys – apskritojo stalo diskusija „Lietuvio DNR“. Tai dar viena Daina.LT renginių ciklo dalis (idėjos autorė ir organizatorė Rasa Stoškuvienė). Susitikimo metu dideliame, bet jaukiame rate mūsų gimnazistai turėjo puikią progą ne tik paklausyti svečiuose buvusių lektorių (iš akademinės bendruomenės, marketingo srities, savanorių, etnokultūros specialistų, lituanistų, mokslo tyrėjų), bet ir patys įsijungti į diskusiją, bandyti ieškoti jungiamosios grandies, simbolių kas mums, lietuviams suteikia skiriamąjį tapatumą, lietuviškąjį DNR pasaulio kontekste.
Apskritojo stalo diskusijoje svečiavosi lektorės: ŠU gimnazijos ALUMNI dr. Viktorija Rimaitė-Beržiūnienė (Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja bei tyrėja), Giedrė Brazlauskaitė (Jaunimo reikalų departamento Jaunimo savanoriškos tarnybos programos mentorė, Lietuvos marketingo asociacijos Šiaulių skyriaus pirmininkė), Rūta Stankuvienė (Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė, tarptautinio kultūros kelio „Baltų kelias“ vadovė). Diskusiją moderavo mūsų gimnazijos mokyt. Vida Marcišauskaitė. Džiaugiamės, kad tokių edukacinių renginių dėka mūsų gimnazistai turi galimybes stiprinti savo kritinį mąstymą, žinias apie tautinį identitetą, komunikuoti su solidžias patirtis turinčiais įvairių sričių profesionalais, visuomenininkais.
ŠU gimnazija pristato antrąjį Daina.LT renginių ciklo renginį – pirmą kartą organizuojamą respublikinį moksleivių konkursą – Komunikacinė žinutė „Lietuvio DNR“.
Konkursu siekiama skatinti mokinių gebėjimą reikšti savo mintis bei nuostatas tautinio tapatumo, pilietiškumo klausimais, įtvirtinti savęs, kaip kalbos ir kultūros paveldėtojų suvokimą.
Norime pasidžiaugti, kad pirmą kartą startavusiame komunikacinės žinutės konkurse darbų sulaukėme iš skirtingų respublikos regionų (Prienų, Panevėžio, Šilutės, Kudirkos Naumiesčio, Širvintų, Šiaulių). Gegužės 22 d. apskritojo stalo diskusijos metu buvo paskelbti ir apdovanoti konkurso nugalėtojai. Sveikiname mūsų gimnazijos Iv kl. mokinę Deimantę Vaičiulytę laimėjusią I vietą, IIIb klasės mokinę Austėją Čepulytę laimėjusią II vietą, IIIb kl. mokinį Eimantą Markauską laimėjusį III vietą (mok. R. Kazlauskaitė). Nuoširdžiai dėkojame konkurso iniciatorėms ir organiztorėms Rasa Stoškuvienei, Vidai Marcišuskaitei, Irmai Baziulienei.
Pateikiame visų konkurso „Lietuvio DNR” nugalėtojų suvestinę:
I vieta – ŠU gimnazijos mokinė Deimantė Vaičiulytė!
II vieta – Seirijų A. Žmuidzinavičiaus gimnazijos mokinė Gabija Miliauskaitė ir ŠU gimnazijos mokinys Eimantas Markauskas!
III vieta – Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos mokiniai – Milana Bernotaitė ir Nojus Neverdauskas ir ŠU gimnazijos mokinė Austėja Čepulytė!
Nominantai:
„Už originalumą“ – Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos mokinys Augustas Liepinaitis.
„Už inovatyvumą“ – Širvintų raj. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos mokinė Paula Križanauskaitė.
„Už tautiškumą“ – Panevėžio A. Lipniūno progimnazijos 7a klasės mokiniais.
VDU doc. dr. Lina Ragelienė: Prieš pradedant praktines veiklas, dalyviai dalyvavo diskusijoje apie vandens svarbą gyviesiems organizmams, geriamojo vandens kokybės parametrus bei praktikoje, priklausomai nuo vandens naudojimo paskirties, taikomus jo valymo būdus. Šios veiklos metu buvo ugdomi bendrieji gamtos mokslų (gamtamokslinis tyrinėjimas, žmogaus ir gamtos dermės pažinimas) gebėjimai. Aptarus reikalingus teorinius pagrindus, dalyviai pasiskirstę į komandas, konstravo vandens valymo prototipą panaudodami veiklų vykdymo aplinkoje esančias priemones (žvyras, smėlis, audinys ir kitokias). Sukonstravus vandens valymo prototipą, juo buvo išvalytas modelinis užterštas vanduo. Prototipo valymo efektyvumas buvo įvertintas atlikus palyginamuosius užteršto, išvalyto ir centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens savitojo elektrinio laidumo, pH, nitratų ir nitritų savybių tyrimus. Atlikus tyrimus, komandos pristatė tyrimų rezultatus, aptarė jų kokybę, diskutavo apie priežastis nulėmusias skirtingą vandens valymo kokybę. Vykdant šias veiklas buvo ugdomos STEAM kompetencijos: kūrybiškumo, problemų sprendimo ir kritinio mąstymo, bendradarbiavimo.
VDU doc. dr. Gintarė Sujetovienė: Didžiausi šio amžiaus iššūkiai yra miestų oro kokybės gerinimas, klimato kaitos sustabdymas, energetinio saugumo užtikrinimas ir su oro tarša susijusių žmonių sveikatos problemų mažinimas. Transportas prisideda prie šių problemų. Teigiama, kad 14 % pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų susidaro dėl transporto veiklos, o miestų oro tarša sukelia 3 milijonus mirčių pasaulyje. Todėl veiklos “Tvarumo modeliavimas su transporto priemonėmis” aktualumas nekelia abejonių. Šios veiklos metu dalyviai gilinosi į transporto priemonių išmetamų teršalų, įskaitant CO2 emisijų, kiekio analizę ir jų poveikį aplinkai, integruojant matematikos, fizikos, technologijos principus. Be teorinių žinių įgijimo, dalyviai vykdė praktinius projektus, kuriuose modeliavo skirtingų transporto priemonių emisijų scenarijus, siekdami rasti optimaliausius būdus CO2 emisijų mažinimui. Veiklos metu buvo kuriami inovatyvūs tvarumo sprendimai, prisidedant prie tvaresnės transporto sistemos kūrimo ir taršos bei klimato kaitos poveikio mažinimo.
VDU doc. dr. Ingrida Šatkauskienė: Šioje tarpdisciplininėje STEAM lauko veikloje dalyvavo įvairių mokslo sričių (biologijos, chemijos, fizikos, matematikos ir istorijos) mokytojai. Veiklos metu buvo padarytas trumpas teorinis (kokios yra gėlavandenės sistemos, kuo jos svarbios ir su kokiomis problemomis susiduria) įvadas į veiklą, jos tikslus. Nurodytos priemonės ir technologijos reikalingos šiai veiklai įgyvendinti. Aptartos užduotys, kurias mokytojai turėjo įgyvendinti atlikdami bioįvairovės tyrimus Molėtų centriniame tvenkinyje. Veiklos pobūdis – mokymasis už klasės sienų, integruojant STEAM. Įvairių dalykų mokytojai susiskirstę grupėmis, suformulavo hipotezes, tyrė vandens telkinio įvairovę, buveines, vandens chemines ir fizines savybes, sprendė problemas kaip atlikti vieną ar kitą matavimą neturint specialaus prietaiso, o panaudojant ir pritaikant aplink esančius daiktus. Naudodamiesi technologijomis mokytojai atliko vandens telkinio organizmų identifikaciją. Išanalizavę duomenis ir gavę išvadas mokytojų grupės kūrybiškai pristatė savo tyrimo rezultatus kolegoms ir kitiems stovyklos nariams. Apibendrinant galima teigti, kad veiklos metu mokytojai:
Ugdėsi mokslinio tyrimo ir hipotezės formulavimo įgūdžius (Kiekviena grupė kūrė patikrinamą hipotezę);
Išmoko praktinių lauko įgūdžių, įskaitant tai, kaip surinkti biologinius egzempliorius (augalus ir bestuburius)
Naudodami vandens parametrų matavimus, programas rūšims identifikuoti mokytojai pagerino savo technologinį raštingumą
Darbas grupėse skatino bendradarbiavimą tarp mokslo disciplinų. Biologai, chemikai, matematikai ir kt. galėjo pateikti skirtingas perspektyvas, analizuodami ekosistemą.
Kūrybinis mokslinių išvadų pristatymas lavino ir ugdė vaizduotę, skatino kurti ir kartu leido mėgautis gera nuotaika.
VDU lektorė Simona Jokubauskienė: Veikla „Pastatų maketavimas“ skatino mokytojus taikyti architektūros, matematikos ir inžinerijos principus. Veikla buvo patyriminė, t. y. mokytojai patys vykdė STEAM veiklą, kurios metu grupėse, sudarytose iš 4–5 asmenų, kūrė gyvenamojo būsto maketus ir modelius pasirinktose gyvenamosiose aplinkose. Ši veikla lavino kūribiškumą, bendradarbiavimą, problemų sprendimą ir komandinio darbo įgūdžius. Po veiklos vyko diskusija, kurios metu mokytojai turėjo galimybę reflektuoti savo patirtį ir įgytas žinias, taip pat vertino, kaip jos gali būti pritaikytos jų pamokose. Remiantis veikla „Pastatų maketavimas“ mokytojai generavo galimus įvairius panašius ar kitokius STEAM veiklos scenarijus, susijusius su šia tema.
VDU doc. dr. Vykintas Baublys ir doc. dr. Vaida Tubelytė: Sėkmingai įvyko mokymai „Integruotos meno ir mokslo kūrybinės dirbtuvės: Paveldimų požymių galia“. Džiaugiamės galėdami pasidalinti žinia apie sėkmingai įvykusius mokymus, kuriuose mokytojai atrado naujus būdus integruoti mokslą ir meną į ugdymo procesą. Mokymuose nagrinėjome paveldimų požymių kilmę, kintamumą ir jų pasiskirstymą populiacijoje, o taip pat ir genetikos taikymą kasdienybėje. Dalyviai aktyviai įsitraukė į kūrybines dirbtuves, kuriose DNR struktūra tapo įkvėpimo šaltiniu meniniams projektams. Diskusijos apie genetikos etinius aspektus skatino gilų apmąstymą ir naujas perspektyvas. Šie mokymai ne tik praplėtė dalyvių žinias, bet ir suteikė naujų idėjų, kaip sudominti mokinius, įtraukiant juos į kūrybinį mokymosi procesą. Dėkojame visiems dalyviams už įsitraukimą ir bendradarbiavimą!
ŠU gimnazijos savanorių klubo mokiniai visą savaitę turėjo unikalią galimybę „pasimatuoti“ mokytojo profesiją! Jie patys vedė pamokas vietoje mokytojų ir iš arti pamatė, koks yra šis darbas. Tai buvo puiki patirtis, leidžianti suprasti mokytojo vaidmens svarbą ir įvertinti, kokių įgūdžių reikalauja mokytojo darbas. Kai kurie mokiniai po šios patirties gal net pradės svarstyti apie pedagogo karjerą! Džiaugiamės mūsų mokiniais ir jų drąsa žengti į mokytojo profesijos kelią, net jei ir trumpam.
Spalio 24 d. baigėsi metus trukęs renginių ciklas DAINA.LT, apjungęs daugybę veiklų ir dalyvių. Finalinis renginys – respublikinis moksleivių muzikos ir audiovizualinio meno festivalis-konkursas „Daina.LT 2024 – liaudies dainų vizualizacija“ – vyko Forum Cinemas kino salėje, kur buvo demonstruojami moksleivių sukurti vaizdo klipai, interpretuojantys lietuvių liaudies dainas. Šis renginys siekė patraukliai ir šiuolaikiškai įtraukti mokinius į lietuviškumo ir tautiškumo pažinimą bei kūrybą.
Festivalio metu dalyviai iš visos Lietuvos pristatė savo kūrinius, stengdamiesi naujai atskleisti liaudies dainų dvasią per vaizdą ir garsą. Komisija, vadovaujama aktorės Ilonos Balsytės, įvertino darbus ir išrinko nugalėtojus penkiose nominacijose bei skyrė pagrindinį prizą – GRAND PRIX. Labai džiaugiamės, kad tarp laimėtojų pateko ir mūsų gimnazistai!
Sveikiname Laurą Paražinskaitę (IV kl.) ir Žemyną Mickūnaitę (II kl.), laimėjusias nominaciją „JAUČIU liaudies dainą“ (vad. R. Stoškuvienė), bei Aivarą Jarašūną (IV kl.), laimėjusį nominaciją „MATAU liaudies dainą“ (vad. A. Alijošienė).
Didelė padėka idėjos autorei ir organizatorei Rasai Stoškuvienei, subūrusiai mokinius ir mokytojus kūrybingoms ir prasmingoms veikloms, bei visai organizacinei komandai: Irmai Baziulienei, Aurelijai Alijošienei, Vidai Marcišauskaitei, Donatui Petkevičiui ir Kęstučiui.
Už įamžintas akimirkas dėkojame ŠUG Alumni Kristnai Mockutei!
Mokykla dalyvauja programoje „Tyrinėjimo menas: STEAM giliam mokymuisi“, kuri skirta stiprinti mokinių kūrybingumą, kritinį mąstymą ir bendradarbiavimą.
Ši programa padeda kurti šiuolaikišką ugdymo procesą, sprendžiant realius mokymosi iššūkius bei stiprinant mokyklos bendruomeniškumą.
Programą įgyvendina asociacija „Kūrybinės jungtys“ kartu su „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, finansuojama Europos Sąjungos NextGenerationEU lėšomis.
Džiaugiamės galėdami prisidėti prie inovatyvaus ir kūrybiško ugdymo proceso kūrimo!
Kokybės vadybos sistemos diegimo mokymai gimnazijoje prasidėjo lapkričio mėnesį. Didžiąją jų dalį vedė ekspertė iš Olandijos Hilde Woort. Hilde Woort ugdymo įstaigose dirba 20 metų, o paskutinius 10 metų veda mokymus ir pati taiko šią sistemą gimnazijos lygio ugdymo įstaigose.
Kokybės vadybos sistema „Nuolatinis tobulinimas švietime“ remiasi Tobulinimo mokslu (angl. „Improvement Science“) ir yra tikslingai sukurta švietimo įstaigoms, kurios skatina mokyklos aiškios vizijos, tikslų suformavimą ir matavimą, duomenų analizę, visos bendruomenės įsitraukimą į kryptingą nuolatinį tobulėjimą, asmeninę atsakomybę ir ūgtį. Šios sistemos privalumas tai, kad jos diegimo metu mokiniai yra išmokomi patys prisiimti atsakomybę už savo klasės komandinius ir asmeninius pasiekimus bei elgseną, nuosekliai bei kryptingai juos gerinti bei tobulinti, savarankiškai spręsti su ugdymo pasiekimais susijusias problemas. Kaip teigia šios sistemos ekspertai, viena iš priežasčių, kodėl ją taikančios ugdymo įstaigos dažnai patiria sėkmę yra ta, kad ji atliepia vaikų prigimtinį poreikį būti aktyviais, atsakingais, nuolat tobulėjančiais.
Tai padeda moksleiviams įgyti XXI amžiui reikalingus įgūdžius, tokius kaip lyderystė, bendradarbiavimas, tikslų kėlimas ir siekimas, įsivertinimas, tikslingas duomenų naudojimas, atgalinio ryšio teikimas, problemų sprendimas, reflektavimas, komunikavimas, geranoriškų santykių kūrimas ir kitus.
Po mokymų seka ir konsultacijos, kurių metu teikiami patarimai, kaip įtraukti moksleivius į šios sistemos taikymą, kad šie taptų nuolatinio tobulinimo šeimininkais.
Balandžio 25 dieną Gytarių progimnazijoje vyko baigiamoji kokybės vadybos sistemos (KVS) „Nuolatinis tobulinimas švietime“ konsultacija, kurioje susitiko penkios Šiaulių mokyklos, dalyvaujančios TŪM programoje. ŠUG yra viena iš dviejų Šiaulių gimnazijų, diegianti inovatyvią KVS metodologiją. ŠUG mokytojos Tatjana Kukelkienė ir Asta Kasiulynienė pristatė, kokios yra mūsų gimnazijos klasių misijos, vertybės, susitarimai, tikslai, kaip matuojama pažanga, pasidalino iššūkiais ir pasidžiaugė sėkmėmis. Gimnazijos direktorė Inga Žemaitienė apibendrino, kad visos klasės aktyviai įsitraukė į KVS veiklas, padėkojo Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos atstovams už konsultavimą ir bendradarbiavimą. Renginyje ugdymo įstaigos pasidalino gerąja patirtimi ir įsivertino pažangą, dalijosi mintimis, kaip toliau diegs kokybės vadybos sistemą.
Šiais mokslo metais aktyviausiai savanorystės veiklose dalyvavę mokiniai buvo pakviesti į pažintinę-kultūrinę išvyką į Anykščius. Tai buvo ne tik smagi kelionė, bet ir nuoširdi padėka už jų laiką, pastangas bei gerus darbus bendruomenės labui.
Kelionės metu mokiniai turėjo puikią progą geriau pažinti Anykščių kraštą – jo turtingą istoriją, nuostabią gamtą ir kultūros paveldo objektus. Jie aplankė Anykščių šilelį, Lajų taką, A. Baranausko klėtelę, J. Biliūno kapą bei vasaros rogučių trasą, kur ne tik įgijo daug naujų žinių, bet ir patyrė nepamirštamų įspūdžių.
Išvyka tapo puikia proga sustiprinti bendrystę, pasidžiaugti nuveiktais darbais ir įkvėpti vieni kitus tęsti prasmingą veiklą. Grįžome kupini gerų emocijų, naujų patirčių ir dar didesnės motyvacijos kurti šiltesnę bei gražesnę mokyklos bendruomenę.
2025 m. birželio 14 d. Telšių rajone vyko baigiamasis Savanorių klubo renginys, į kurį susirinko net 60 dalyvių – mokiniai savanoriai, jų vadovė, mokytojai, alumnai bei mokiniai, gavę pagalbą.
Renginio tikslas – apibendrinti metų veiklas, pasidalyti patirtimi, įspūdžiais ir pasiektais rezultatais. Šventės metu pristatyti svarbiausi metų pasiekimai: dalykinės konsultacijos įvairiose mokomųjų dalykų srityse, teminės pamokos, pažintinės išvykos, aktyvus bendruomenės įsitraukimas, nuoširdi alumnų parama.
Dalyviai klausėsi įkvepiančių kalbų, dalinosi savo savanorystės istorijomis ir sveikino aktyviausius savanorius.
Refleksijos ir bendradarbiavimo kompetencijos buvo gilinamos per aktyvias veiklas ir žaidimus, kurie skatino įsitraukimą, savistabą ir komandinį darbą.
Renginys pabrėžė bendruomeniškumo svarbą, mokymosi sunkumų įveikimą per bendrą pagalbą bei paskatino mokinius ir toliau aktyviai dalyvauti savanoriškoje veikloje.
Gegužės 21 d. įvyko konferencija „Kokybės vadybos sistemų taikymo poveikis mokymo(si) rezultatams. Nuolatinis tobulinimas švietime“. Šio renginio tikslas – pasidalinti kokybės vadybos sistemos „Nuolatinis tobulinimas švietime“ (Sistema) diegimo „Tūkstantmečio mokyklos I“ (TŪM) projekto mokyklų sukaupta patirtimi su Šiaulių miesto bendrojo ugdymo mokyklų atstovais, vystyti tarpmokyklinį bendradarbiavimą. Renginyje dalyvavo daugiau kaip 100 Šiaulių miesto bendrojo ugdymo mokyklų atstovų.
Konferencijoje Nyderlandų Karalystės švietimo įstaigų patirtimi dalinosi įmonės „KlassePro“ direktorė, kokybės vadybos sistemos „Nuolatinis tobulinimas švietime“ diegimo ekspertė Marijke Broer. Pranešėja konferencijos dalyviams pristatė švietimo įstaigų misijų formulavimo aspektus, Sistemos „Lotoso“ diagramą – klasių taisyklių kūrimo, tikslų formulavimo procesus, duomenų centrų sandarą, mokinio portfolio aspektus, mokinių vedamų klasių valandėlių svarbą, PDSA (angl. Plan-Do-Study-Act) problemų sprendimo metodą.
Renginyje Šv. Kristoforo progimnazijos sukaupta kokybės vadybos sistemos „Nuolatinis tobulinimas švietime“ diegimo patirtimi dalinosi direktorė Jurgita Zinkienė. Ji konferencijos dalyviams kalbėjo apie lūkesčius, kuriuos organizacijos bendruomenė turėjo pradėdama diegti šią Sistemą. Pranešėja pristatė mokyklos keturių metų Sistemos diegimo kelią, kilusius iššūkius, pasiektus rezultatus ir jų įtaką mokinių pasiekimams ir organizacijos kaitai. Pranešėja pasidalino progimnazijos „Lotoso“ diagramą sudarančių dalių praktiniais pavyzdžiais. Jurgita įvardino mokyklos rezultatus, kurių pavyko pasiekti įgyvendinant šią Sistemą. Vienas jų, kad visi mokyklos mokiniai geba formuluoti tikslus ir prisiimti atsakomybę už jų siekimą. Diegiant Sistemą mokykloje, mokinių įsitraukimo į pamokas rodiklis per metus paaugo 3,4 proc. Suplanuotas tikslingas darbas ugdant raštingumo gebėjimus davė teigiamą 5,5 proc. pokytį ir auga kasmet bent 3 proc. Duomenų stebėsena rodo, kad 5–8 klasių mokinių gebėjimai per pusmetį paauga 3,34 proc., per metus 6,53 proc.
Kokybės vadybos sistemos „Nuolatinis tobulinimas švietime“ diegimo etapus TŪM projekto mokyklose pristatė Lyderystės veikiant ir Įtraukiojo ugdymo sričių koordinatorė Kristina Nesovienė. Šio pranešimo tikslas – supažindinti Šiaulių miesto mokyklų atstovus su šios kokybės vadybos sistemos diegimo etapais, jų apimtimi ir svarba.
VšĮ „Švietimo inovacijų partneriai“ atstovai – prof. dr. Modestas Gelbūda ir Adas Papartis, konferencijos dalyviams pristatė Šiaulių TŪM projekto mokyklų situacijų analizių tyrimų rezultatus. Mokinių savijautos ir motyvacijos mokytis, mokytojų savijautos ir motyvacijos, mokinių savivaldaus ugdymosi gebėjimų (atsakomybės prisiėmimo už ugdymosi rezultatus ir procesą), mokyklų „Nuolatinio tobulinimo organizacinės aplinkos“ tyrimai buvo atlikti prieš ir po sistemos diegimo. Prieš sistemos diegimą apklausti 1505 mokiniai, 171 pedagoginis darbuotojas, po sistemos diegimo apklausti 1578 mokiniai, 185 pedagoginiai darbuotojai. Šie tyrimai įrodė, kad Sistemos diegimas įstaigose mokinių ir pedagogų vertinamas teigiamai ir įtakoja mokinių apsiekimus, motyvaciją mokytis.
Konferencijoje Sistemos diegimo patirtimi dalinosi penkių Šiaulių miesto TŪM projekto mokyklų – Gytarių, Salduvės, Ragainės progimnazijų ir Stasio Šalkauskio, Šiaulių universitetinės gimnazijų, atstovai. Šių veiklų metu atstovai sistemos diegimo patirtį, pasiektus rezultatus, kilusius iššūkius ir jų sprendimo būdus pristatė kitų Šiaulių miesto bendrojo ugdymo mokyklų kolegoms. Šiuose užsiėmimuose pristatytos įstaigų sukurtos misijos, pateikti klasių taisyklių, duomenų centrų, mokinių portfolio dokumentų pavyzdžiai, pasidalinta vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotos TŪM projekto mokyklų mokinių vedamos klasės valandėlės, išbandytas PDSA problemų sprendimo metodas. Mokyklų organizuotose veiklose dalyvavo ir Sistemos diegimo patirtimi dalinosi ir Šiaulių miesto mokiniai.
Nuolatinio tobulinimo švietime sistema padeda mokiniams ne tik pasiekti geresnių akademinių rezultatų, bet ir skatina jų pasitikėjimą savimi bei mokymosi motyvaciją. Klasių kolektyvai labiau susitelkia, bendradarbiauja, o mokytojai – tampa atviresni pokyčiams, refleksijai.
Ši konferencija suteikė galimybę visų Šiaulių miesto mokyklų atstovams susipažinti su kokybės vadybos sistema „Nuolatinis tobulinimas švietime“, o penkių TŪM projekto mokyklų atstovams – pasidalinti sukaupta Sistemos diegimo patirtimi, rezultatais, kurie įtakoja mokinių pasiekimus ir kuria tvirtas, lyderyste pasižyminčias mokyklų bendruomenes.
Projektas „Tūkstantmečio mokyklos I“ finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
„Tūkstantmečio mokyklos I“ projektą įgyvendina Šiaulių miesto savivaldybė.
Programa finansuojama #NextGenerationEU lėšomis
Programą įgyvendina #Europos socialinio fondo agentūra
#Tūkstantmečio mokyklos
Informaciją parengė TŪM I projekto Lyderystės veikiant ir Įtraukiojo ugdymo veiklų koordinatorė Kristina Nesovienė
Nuotraukų autorius Tomas Sinkevičius
Mokytojai, dalyvavę ilgalaikėje kvalifikacijos tobulinimo programoje, aktyviai dirbo pagal „Tyrinėjimo meno“ metodiką, kurios esmė – mokymą grįsti mokinių klausimais, tyrinėjimu, smalsumu ir savarankišku pažinimu.
Per visą programos laikotarpį mokytojų komanda: kėlė aktualius klausimus, susijusius su mokinių ugdymosi patirtimi ir pasaulio reiškinių pažinimu, stebėjo mokinių veiklą, domėjosi jų mąstymo procesais ir interesais, dirbo bendradarbiaujančiose grupėse, jungiančiose įvairių dalykų pedagogus, ieškojo sąsajų tarp skirtingų mokomųjų dalykų, kad ugdymas taptų prasmingesnis ir labiau atliepiantis realų pasaulį, eksperimentavo su įvairiomis tyrinėjimo formomis klasėje, taikydami meninius, praktinius ir refleksijos metodus.
Pamokų planavimo metu mokytojai: analizavo mokinių patirtis ir įžvalgas, iškeltas stebėjimų metu, formulavo tyrinėjimo temas ir klausimus, kurie vėliau tapo integruotų pamokų pagrindu, kūrė pamokų struktūras, orientuotas į tyrimą, bendradarbiavimą, kūrybiškumą ir refleksiją, sudarė planus, apimančius kelias disciplinas, tokiu būdu skatinant gilesnį ir visuminį mokymąsi. Mokytojų komanda, dirbusi pagal „Tyrinėjimo meno“ metodiką, parengė 16 integruotų pamokų planų, jungiančių įvairias disciplinas – lietuvių kalbą, biologiją, fiziką, matematiką, muziką, pilietinį ugdymą, dailę ir anglų kalbą.
Sukurtas edukacinių metodų rinkinys, skirtas padėti mokytojams integruoti STEAM ugdymo principus į pamokų turinį. Šis požiūris skatina mokinių kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir problemų sprendimo įgūdžius, ugdydamas ateities mąstytojus, išradėjus ir lyderius. Taip prisidedame prie mokslo ir technologijų pažangos bei tvarios, sąmoningos visuomenės kūrimo.
https://www.sugimnazija.lt/baigiamasis-projekto-tyrinejimo-menas-steam-giliam-mokymuisi-renginys/
STEAM LEIDINYS
Atnaujinta: 2026-03-27
