Dalijimasis gerąja patirtimi: geolobiavimas kaip kelias į kalbų mokymąsi, tvarumą ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą
2026 23 birželio 2026-06-23 15:48Dalijimasis gerąja patirtimi: geolobiavimas kaip kelias į kalbų mokymąsi, tvarumą ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą
Dalijimasis gerąja patirtimi: geolobiavimas kaip kelias į kalbų mokymąsi, tvarumą ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą
Įgyvendinant Erasmus+ projektą „English Language of Nature through Geocaching (ELONG)“, projekto koordinatorė Giedrė Šidlauskienė ir mokytojas Tomas Sinkevičius neseniai dalijosi savo patirtimi ir gerąja praktika su pedagogais, švietimo įstaigų vadovais, mokiniais bei platesne mokyklos bendruomene, besidominčia inovatyviais ir į patirtinį ugdymą orientuotais mokymosi metodais.
Pristatymo metu jie supažindino su pagrindiniais projekto tikslais, veiklomis ir pasiektais rezultatais, pabrėždami, kaip geolobiavimas gali sėkmingai sujungti aplinkosauginį ugdymą, anglų kalbos mokymąsi, skaitmenines technologijas ir aktyvų mokymąsi gamtoje.
Pranešėjai pristatė projekto metu sukurtas ugdymo priemones ir metodines gaires, įskaitant geolobiavimo pamokų planus, aplinkos stebėjimo užduotis, kultūros paveldo maršrutus bei skaitmeninius mokymosi išteklius. Ypatingas dėmesys buvo skirtas tarptautiniam bendradarbiavimui tarp partnerių organizacijų iš Lietuvos, Lenkijos, Šiaurės Makedonijos ir Turkijos, kuris sudarė galimybes keistis idėjomis, metodikomis ir gerąja praktika.
Dalyviai susipažino su Lietuvoje organizuotomis geolobiavimo ekspedicijomis gamtoje, kurių metu mokiniai tyrinėjo tokias vietoves kaip Rėkyvos ežeras, Šiaulių universiteto botanikos sodas, Kryžių kalnas bei įvairius kultūros paveldo objektus Šiaulių mieste. Šių veiklų metu mokiniai stiprino aplinkosauginį sąmoningumą, tobulino anglų kalbos komunikacinius gebėjimus, ugdė skaitmenines kompetencijas naudodamiesi GPS technologijomis, taip pat lavino komandinio darbo ir problemų sprendimo įgūdžius.
Giedrė Šidlauskienė pabrėžė, kad viena didžiausių projekto stiprybių buvo gebėjimas paversti mokymąsi prasminga realaus gyvenimo patirtimi. Mokiniai buvo skatinami ne tik atrasti naujas vietas, bet ir tapti aktyviais besimokančiaisiais, tyrinėtojais bei atsakingais piliečiais, suprantančiais tvarumo ir kultūros paveldo išsaugojimo svarbą.
Tomas Sinkevičius pasidalijo praktiniais pavyzdžiais, kaip skaitmeniniai įrankiai, mobiliosios programėlės ir GPS technologijos buvo integruotos į ugdymo procesą. Jis akcentavo, kad mokiniai tapo labiau pasitikintys savo gebėjimais naudoti technologijas mokymosi tikslais, kartu ugdydami kritinį mąstymą ir bendradarbiavimo kompetencijas.
Pranešėjai taip pat aptarė ilgalaikį projekto poveikį. Sukurti geolobiavimo maršrutai, pamokų planai, veiklų gairės ir skaitmeniniai ištekliai išliks prieinami ir ateityje bus integruojami į mokyklos ugdymo veiklas. Mokytojai įgijo vertingos patirties organizuojant tarpdisciplininį ir patirtinį ugdymą, o mokiniai atrado naujus mokymosi būdus, peržengiančius tradicinės klasės ribas.
Išliekamoji ELONG projekto vertė slypi jo tvarume. Projekto metu sukurtos metodikos ir ištekliai gali būti pritaikomi ir pakartotinai naudojami mokyklose visoje Europoje, skatinant būsimas mokinių kartas mokytis tyrinėjant, bendradarbiaujant ir tiesiogiai pažįstant gamtą bei kultūros paveldą.
Renginys baigėsi įkvepiančia diskusija apie mokymosi gamtoje ateitį ir edukacinių patirčių, jungiančių kalbų mokymąsi, atsakomybę už aplinką, skaitmenines inovacijas ir aktyvų pilietiškumą, svarbą.
ELONG projektas dar kartą įrodė, kad ugdymas gali būti ne tik prasmingas, bet ir įtraukiantis bei įdomus, kai mokiniai skatinami mokytis tyrinėjant juos supantį pasaulį.
