Vėlyvojoje paauglystėje iškyla vis daugiau psichologinių ir socialinių sunkumų: asmenybės identifikacija, kintantys santykiai šeimoje ir tarp bendraamžių, atsakomybės augimas. Dėl šių veiksnių didėja mokinių nerimas ir stresas. Abiturientai įvardijo, kad dažniausiai juos slegia mokykloje užduodami darbai ir artėjančių brandos egzaminų baimė bei pedagogų lūkesčiai. Taip pat daugeliui stresą kelia darbas, įvairaus pobūdžio santykiai su žmonėmis bei asmeniniai išgyvenimai („Ar aš pasieksiu savo gyvenimo tikslus?“ ir pan.). Mokinių gebėjimas spręsti streso sukeltas problemas gali padėti pagerinti jų savijautą, palengvinti bendravimą, saugiau jaustis juos supančioje aplinkoje ar net pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. Apie tai, kaip padėti sau ir aplinkiniams, abiturientai diskutavo su visuomenės sveikatos specialiste. Klausytojai įsidėmėjo, kad emocinė sveikata yra neatsiejama kiekvieno iš mūsų dalis ir ja rūpintis reikia ne mažiau, nei savo fizine sveikata ar išvaizda.

Visuomenės sveikatos specialistė Skaistė Drupė